Pirmas sakinys. Po Holokausto: kai literatura galynejasi su tyla

Published: Sept. 17, 2020, 8:05 a.m.

b'Po Au\\u0161vico, po Holokausto bet kokie \\u017eod\\u017eiai gal\\u0117jo atrodyti tu\\u0161ti ir beprasmi\\u0161ki. Bet \\u017emon\\u0117s nenutilo: jau daugiau nei septyniasde\\u0161imt met\\u0173 tekstuose, tekstais ir per tekstus bandoma kalb\\u0117ti apie Holokaust\\u0105, m\\u0117ginama priart\\u0117ti prie \\u0161ios sunkiai \\u012fsivaizduojamos tragedijos.

Ar skaitant \\u0161iuos tekstus, ar skaitant dienora\\u0161\\u010dius, lai\\u0161kus, publicistik\\u0105, literat\\u016br\\u0105, \\u012fmanoma priart\\u0117ti prie Holokausto supratimo? Ar autenti\\u0161ki liudijimai visada bus ar\\u010diau jo nei i\\u0161galvoti literat\\u016briniai pasakojimai? Ar \\u0161is kalb\\u0117jimas ir ra\\u0161ymas vis d\\u0117lto n\\u0117ra berg\\u017ed\\u017eias, ar tyla nelaimi i\\u0161 principo?

\\u201ePirmame sakinyje\\u201c su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto d\\u0117stytoju, istoriku Nerijumi \\u0160epe\\u010diu svarstome apie tekstus, kuriais m\\u0117giname priart\\u0117ti prie Holokausto supratimo.

Ved. Mindaugas Nastaravi\\u010dius, Tomas Vaiseta'