Kulturos savaite. Helovino ir Veliniu tradiciju sankryzos, Europos kulturos sostine Estijoje ir prieinamu knygu poreikis Lietuvoje

Published: Oct. 28, 2023, 6:05 a.m.

b'\\u012e Lietuvos kino teatrus atkeliavo geriausiu met\\u0173 filmu \\u201eSidabrin\\u0117se gerv\\u0117se\\u201c pripa\\u017eintas Aust\\u0117jos Urbait\\u0117s filmas \\u201ePer arti\\u201c.

Garg\\u017ed\\u0173 parke vakar atidengta kunigui, ra\\u0161ytojui, visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirta skulpt\\u016bra. Vis d\\u0117lto, ne visiems garg\\u017edi\\u0161kiams b\\u016btent \\u0161io asmens atminimas pasirod\\u0117 geriausias sprendimas.

Prieinama knyga \\u2013 tai tinkama visiems, tiek \\u012fprastai skaitantiems, tiek skaitymo sunkum\\u0173 turintiems, neregiams ar silpnaregiams. Kaip atrodo tokia prieinama knyga, kokiu b\\u016bdu ji skaitoma bei kokio dyd\\u017eio auditorijai Lietuvoje ji reikalinga?

Europos kult\\u016bros sostine kit\\u0105met jau antr\\u0105 kart\\u0105 taps miestas Estijoje. 2011-aisiais kult\\u016bros sostin\\u0117s titulu d\\u017eiaug\\u0117si Talinas, 2024-aisiais jis atiteks Tartu. Kult\\u016bros sostin\\u0117s k\\u016brybos vadov\\u0117 Kati Torp pasakoja, kad tai \\u012ftraukiausias kult\\u016brinis projektas Estijos istorijoje.

\\u0160i\\u0105 savait\\u0119 \\u012fsiliepsnojus diskusijoms d\\u0117l Helovino pavojaus V\\u0117lini\\u0173 tradicijoms, etnolog\\u0117 dr. Gintar\\u0117 Dusevi\\u010di\\u016bt\\u0117-Neimontien\\u0117 primena, kad Lietuva, kaip tauta, iki \\u0161iol patyr\\u0117 kur kas daugiau sukr\\u0117tim\\u0173 ir \\u012ftak\\u0173 nei Jungtin\\u0117se Amerikos valstijose i\\u0161populiar\\u0117j\\u0119 karnavalai.

\\u201eTikrasis privatumas nedera su \\u201evirtualyb\\u0117s tinkl\\u0173\\u201c veiksmais: skelbiu, demonstruoju, \\u0161okiruoju, provokuoju, dirginu, m\\u0117gstu arba neken\\u010diu, kaltinu arba teisinu, pataikauju arba blokuoju <\\u2026> Tai aplinkyb\\u0117s nesibaigian\\u010diai dramai\\u201c, \\u2013 komentare apie privatumo kriz\\u0119 svarsto ra\\u0161ytoja Sandra Bernotait\\u0117.

Mados dizainer\\u0117 Morta Nakait\\u0117 nenori \\u012fkurti savo mados imperijos. Jai patinka b\\u016bti ma\\u017eu organizmu, kurti savo miniati\\u016brin\\u0117je studijoje ir kovoti su dizaineriams keliamais l\\u016bke\\u0161\\u010diais daryti \\u201epigiau, grei\\u010diau, daugiau\\u201c. Pokalbis su Morta Nakaite apie i\\u0161skirtinius jos k\\u016brybos simbolius, absurd\\u0105 ir skurd\\u0105 mados dizaine bei modern\\u0173 lietuvi\\u0161kum\\u0105, kur\\u012f ji supranta ne kaip etninius ra\\u0161tus ir mums visiems \\u017einomus kanonus, o kaip asmeninius prisiminimus, reg\\u0117tus vaizdus, sodyb\\u0173 elementus, laukus ir tolius.

Ved. ir red. Indr\\u0117 Kaminckait\\u0117'